Nors jau ir vasara.. Vistiek dauguma jūsų dar vis savo laisvalaikį leidžia prie mūsų visų mylimo kompiuterio.. Taip keista, kai susimąstai, kad prieš pora savaičių visi šaukte šaukė 'VASAROS','man trūksta laisvo laiko','noriu ilgiau būti kieme', o dabar kai visi gavote ko troškote ir toliau darote ta pati. Niekada jūsų nesuprasiu. Turbūt ir bandyt neverta. Kartais nesuprantu pati savęs ir vis dėlto kokie mes keisti padarai - žmonės. Galime mąstyti,kalbėti,jausti,matyti... Turėtumėm būti laimingi, bet vistiek neesam.. Mums vis kažko trūksta ir vis kažkas negerai.. Gal tai dėlto, kad patys nežinome ko norime? Gal mes ir esame mūsų didžiausia problema?
Nežinau kam aš čia rašau ar tam kad pasiskusčiau kaip sunku gyventi šiuolaikiniams paaugliams ar tam kad galėčiau su jumis pasidalint kokiu džiaugsmu..
Na,bet šianakt sakau jums : Labanakt!
